Pakantumo namai "Vilko valandos" Vilniuje
2013-09-02 17:32:47

Pats pavadinimas jau nuteikia švelniau ir gal net romantiškiau – tai ne viešnamis, kekšynas ar bordelis, nors funkcijas atlieka tas pačias. „Vilko valandoje“ nėra labai daug nuorodų į pakantumo namus ir juose vykstantį veiksmą. 

Daugiausiai dėmesio jie sulaukia skyriuje, kuriame išalkęs Antanas Sidabras ateina į Chajos Feigelson pakantumo namus ir išsirinkęs brunetę užsisako, kad ši jam iškeptų kiaušinienės. Pakantumo namų fėjos dar šmėsteli Bėdų biliardinės „Versalio“ dūmuose ir gerokai apkartina gyvenimą miesto burmistrui.
Pažiūrėkime, kiek gi realus buvo tokio Vilniaus gyvenimo atspindys.

XIX amžiaus pabaigoje prostitucija buvo legali ir imperiniame Vilniuje veikė dvylika viešnamių, kuriuose gyveno 280 moterų, dar panašiai tiek gyveno viešbučiuose – tame tarpe ir „Versalyje“, kuris knygoje virsta biliardine. 1906 metais didžiųjų viešnamių buvo aštuoni, o mažesnių pakantumo namų nesuskaičiuojama galybė, ir jie iš tiesų spietėsi aplink Totorių, Odminių ir Liejyklos gatves.

Istoriko Antano Čaplinsko knygoje „Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė“ cituojama ir knygoje veikianti madam Chaja Feigelson, kuri rašė magistratui laišką prašydama neiškeldinti jos viešnamio, nes ji prarasianti klientūrą ir bus sunku išlaikyti neįgalų vyrą, o kritus jos pajamoms ir miestas patirsiąs nuostolį.

Dar viena įdomi istorinė detalė, kuri atspindėta „Vilko valandos“ pradžioje – pokalbyje „Geležiniame Apuoke“. 1907 m. liepos 17 dienos raporte prižiūrėtojas Smotkinas (knygoje virtęs Smutkevičiumi) raporte rašė, kad jam budint prie būstinės sąvadautoja Slucko miestietė Malka Knop įžūliai verbavo moteris. Sulaikyta ji kėsinosi partrenkti jį ąsočiu, o jos sugyventinis Icka Lupetas grasino papjauti.

Dar apie patį terminą „pakantumo namai“ – panašu, kad taip buvo vadinami mažesni, galbūt labiau išskirtiniai viešnamiai. Dar vienas jų pavadinimas, galbūt mažiau žinomas – kantrybės namai. Įdomu, kam reikėjo tos kantrybės?

Beje, tokiu pat pavadinimu „House of tolerance“ yra sukurtas filmas apie XX amžiaus pradžios Paryžiaus viešnamį. Vadinasi, pavadinimo šaknų galima ieškoti Prancūzijoje. Pasigilinus atrandame, jog „maisons de tolerance“ arba „maison closes“ iš tiesų atsirado Paryžiuje, kai 1804 metais Napoleonas pareikalavo, jog visos prostitutės registruotųsi ir kas dvi savaites atliktų sveikatos apžiūrą. Beje, dar vienas įdomus įstatymo reikalavimas – pakantumo namams galėjo vadovauti tik moteris.